- delčgalis
- del̃čgalis sm. (1), delčgalỹs (3b) žr. delčiagalis: Reik siūti marškinius, dabar pats del̃čgalis – nebūs utėlių Vdk. Mėnuo paduoda į delčgalį, pečius gal valyti, nerūks Varn. Ką tu manai – pats delčgalỹs, o rengies gėles sodyt Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
